Gerbiamieji,
nuo 2001 m. rugsėjo 26-sios švenčiama Europos kalbų diena. Europa turi 23 oficialiąsias kalbas ir virš 60 regioninių.
Šios šventės metu Europos valstybėse organizuojami įvairūs renginiai, siekiant paskatinti kalbų mokymosi įvairovę, išugdyti pagarbą visoms Europos kalboms, regionų ir tautinių mažumų kalboms.
Kasmet Europoje kalbų dieną vyksta šimtai renginių: iškilmingų minėjimų, kalbų kursų, konkursų, radijo ir televizijos laidų, konferencijų.
Šios dienos paskirtis trejopa: šviesti visuomenę Europos daugiakalbystės klausimais, puoselėti kultūrų ir kalbų įvairovę ir skatinti visus mokytis kalbų mokyklose, universitetuose ir vėliau, juos baigus.
Yra priimta BENDRA EUROPOS TARYBOS IR EUROPOS KOMISIJOS DEKLARACIJA dešimtųjų Europos kalbų dienos metinių proga 2011 m. rugsėjo 26 d. Šiame dokumente pasisakoma už Europos kalbinį paveldo išsaugojimą ir viešinimą.
Tačiau svarbiausias dokumentas, įtvirtinantis regioninių kalbų apsaugą yra EUROPOS REGIONINIŲ, ARBA MAŽUMŲ, KALBŲ CHARTIJA, o taip pat TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGOS PAGRINDŲ KONVENCIJA.
Chartijoje įtvirtinti šie principai ir tikslai yra šie:
– regioninių, arba mažumų, kalbų, kaip kultūrinių vertybių išraiškos, pripažinimas;
– pagarba geografinėms zonoms siekiant garantuoti, kad esantys arba kuriami nauji administraciniai -dariniai netrukdytų skatinti konkrečių regioninių, arba mažumų, kalbų vartojimą;
– būtinumas ryžtingais veiksmais remti regionines, arba mažumų, kalbas, siekiant jas apsaugoti;
– viešajame ir asmeniniame gyvenime regioninių, arba mažumų, kalbų šnekamosios kalbos ir rašto – vartojimo palengvinimas ir/ar skatinimas;
– reikiamų priemonių suteikimas regioninėms, arba mažumų, kalboms mokytis ir studijuoti įvairiais lygiais;
– svarbių transnacionalinių apsikeitimų rėmimas;
– draudimas bet kokia forma nepagrįstai išskirti, varžyti regioninių, arba mažumų, kalbų vartojimą ar jam teikti privilegijas, kelti grėsmę tų kalbų palaikymui ar vystymui;
– valstybių parama abipusiam visų šalyje esančių lingvistinių grupių supratimui palaikyti.
Chartijoje ir Konvencijoje įtvirtinta ir daugybė kitų principų ir teisių.
Prisiminkime: žemaičių kalba tarptautiniame ISO registre 2010-06-30 įregistruota kaip savarankiška gyva kalba: ISO 639-3.
Su giliu apmaudu turime konstatuoti, kad valstybė daro viską, kad ne tik nebūtų puoselėjama valstybės antroji – ŽEMAIČIŲ – kalba, bet oficialios institucijos (visų pirma Valstybinė lietuvių kalbos komisija), išlaikomos iš mūsų mokamų mokesčių, stengiasi sunaikinti mūsų kalbos likučius, išstumti ją iš mūsų aplinkos. Žemaičių kalbos įregistravimas ISO buvo apgaubtas informacine blokada. Puikiai žinome, kad valstybė uždraudė mums deklaruoti žemaičių tautybę. Lietuva su mumis dėl to bylinėjasi nuo 2002 metų, kai buvo teismui apskųsti 2001-jų metų visuotinio gyventojų surašymo duomenys. Nuo 2011 metų „tautybės byla“ perduota EŽTT Strasbūre. Gerbiamieji,
Yra priimta BENDRA EUROPOS TARYBOS IR EUROPOS KOMISIJOS DEKLARACIJA dešimtųjų Europos kalbų dienos metinių proga 2011 m. rugsėjo 26 d. Šiame dokumente pasisakoma už Europos kalbinį paveldo išsaugojimą ir viešinimą.
Tačiau svarbiausias dokumentas, įtvirtinantis regioninių kalbų apsaugą yra EUROPOS REGIONINIŲ, ARBA MAŽUMŲ, KALBŲ CHARTIJA, o taip pat TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGOS PAGRINDŲ KONVENCIJA.
Prisiminkime: žemaičių kalba tarptautiniame ISO registre 2010-06-30 įregistruota kaip savarankiška gyva kalba: ISO 639-3.
Su giliu apmaudu turime konstatuoti, kad valstybė daro viską, kad ne tik nebūtų puoselėjama valstybės antroji – ŽEMAIČIŲ – kalba, bet oficialios institucijos (visų pirma Valstybinė lietuvių kalbos komisija), išlaikomos iš mūsų mokamų mokesčių, stengiasi sunaikinti mūsų kalbos likučius, išstumti ją iš mūsų aplinkos. Žemaičių kalbos įregistravimas ISO buvo apgaubtas informacine blokada. Puikiai žinome, kad valstybė uždraudė mums deklaruoti žemaičių tautybę. Lietuva su mumis dėl to bylinėjasi nuo 2002 metų, kai buvo teismui apskųsti 2001-jų metų visuotinio gyventojų surašymo duomenys. Nuo 2011 metų „tautybės byla“ perduota EŽTT Strasbūre.
Ne tik Europos kalbų dienos išvakarėse turime pamąstyti ką galime pasakyti partijos bičiuliams, Žemaitijai ir Lietuvai dėl oficialia valstybės politika tapusio ir vykdomo didžialietuviško nacionalizmo, šovinizmo, kultūrinio genocido.
Partija kelis metus tylėjo, nepasisakydavo dėl Žemaičiams ir visai Lietuvai svarbiausių aktualijų. Galų gale privalome nutraukti savo „tylos politiką“ ir viešai išdėstykime savo poziciją gyvybiniais Tautai ir valstybei klausimais. Tauta (ir rinkėjai) senai laukia Partijos balso. Mes esame POLITINĖ PARTIJA ir privalome prabilti.
Šiandien turime viešai pasakyti: Žemaičių Kalba gyva ir oficialiai pripažintaEuropoje,bet
ne Lietuvoje ……kodėl …kam ji trukdo demokratinėje valstybėje….???????
Kreivas Žemaičių krikšto propagavimo burbulas
Stebint pompastišką, melagingais teiginiais grindžiamą Žemaičių krikšto šventimą, ir ne tik tai, susidaro įspūdis, kad ir Romos katalikų dvasininkija, ir kai kurios Lietuvos Valstybės institucijos elgiasi taip lyg toji religija būtų Valstybinė Lietuvos religija, o tai – Lietuvos Respublikos Konstitucijos ignoravimas.
Žemaitėjes žemielape
Žemaitėjes žemielape 17-18 a.
Pastebėjimai apie BALTŲ VIENYBĖS UGNIES SĄŠAUKĄ 2012
Pastebėjimai apie BALTŲ VIENYBĖS UGNIES SĄŠAUKĄ 2012
Žemaitėška kūryba
Tamošauskė Dalė – Katras kaltiesnis? (jumoreska)
Žemaitėška kūryba
Tamošauskė Dalė – Netėkrė pininga (nuovelė)
Žemaitėška kūryba
Tamošauskė Dalė – Eilieraštē
Žemaitėška kūryba
Žvinklīs Pranis – Eilieraštē
Žemaitėškas raidės kompiuteryje
Kap parašytė žemaitėškas raidės kompiuterio
Nuorėnt kad balsis atsėrastom so brūkšnelio vėrš lėtaras, rēk spaustė „alt“ ėr reiklaingōjė skaitliu kuombėnācėjė…
ŽEMAITIŠKAS ĖLGUOSĖS LĖTARAS
Ā, ā, Ē, ē, Ī, ī, Ō,ō
Ā – 0194
ā – 0226
Ē – 0199
ē – 0231
Ī – 0206
ī – 0238
Ō – 0212
Ō – 0244
Nuorint atspaustė teisingā lėtara, rek spaustė klaviatūruo alt klavėša ėr surinktė nuruodītus skaičius, toukart tekstė ėr atsėspaus atėtinkams znuoks.
ŽEMAIČIŲ RAŠYBA
Aleksas Girdenis, Juozas Pabrėža ŽEMAIČIŲ RAŠYBA VILNIUS – ŠIAULIAI 1998
Didžiuokimės savo kalba
Lietuvių kalba, kokia sena ji bebūtų, pasižymi nuostabia struktūra, tobulesne už sanskritą ir graikų kalbą, žodingesnė negu lotynų kalba ir nepalyginamai įmantresnė, negu bet kuri iš paminėtų trijų.
Tikrai turim kuo didžiuotis, linkėjimai visiems kas skaitys
