Šešioliktieji metai pagal Saturno ciklą KUPRANUGARIO metai

Spalvos geltona ir mėlyna
1921; 1953; 1985; 2017

Tai vienas iš pranašo Zaratuštros vardų: Žvaigždžių sūnus ar Kupranugario Dvasia, sakydavo „tas, kuriame Kupranugaris“. Šešioliktieji metai tai antrasis Veneros ciklas ir Saturno ciklo pusės suvestinė, todėl pats Kupranugaris raudonas. 

Izedas – Dievas Rašnu – Teisingumo Dievas Teisme pasveria mūsų Dvasias ant svarstyklių. Kupranugaris kaltina, mėgsta išjuokti, įžeisti, kartais ir neužtarnautai. Kupranugario metais daugeliui baigiasi karjera. Tai didelių procesų metai, pamestų vertybių atstatymas. Tais metais daugeliui atrodo, kad juos įžeidė, reikalauja amnestijos, teismo skriaudėjams. Jei tais metais kyla karai, jie greit baigiasi, nes tai susitaikymo metai ir kiekvienas gauna pagal nuopelnus. Vyksta kokie tai išaiškinimai, parodomieji teismai, visada triukšmas, propaganda, agitacija, būrimasis į grupes, pritraukiama daug žmonių, judėjimai, kuriamos naujos partijos. 

Pvz. 1985 metais išaiškinami stalininio periodo liaudies priešai, amnestijos,  vyko anti alkoholinės kompanijos. Metai pasižymintys triukšmu. Kupranugaris – skandalingas gyvūnas, nes spjaudosi. Daugelis šiais metais yra išjuokiami, kritikuojami, išaiškinami. Femidės svarstyklės sveria: amnestija ar apkaltinimas. Bloguoju atveju plepalai, triukšmas, laužymas, dulkės, betiksliai darbai. Geruoju atveju apgalvoti veiksmai, turintys kokį tai tikslą. 

Kupranugariai pasižymi išskirtiniu jumoro jausmu. Pasijuokia, įvertindami padėtį abipusiai. Veido išraiška nesuprantama tarsi kaukė, jis pasiruošęs kiekvieną apspjauti ir sutrinti. Nors iš šalies žiūrint panašus į juokdarį , į viską žiūrintį nerimtai, yra ištikimas ir labai patikimas.. Jo tikras veidas pasislėpęs po juoko kauke. Kuo jis geriau galvoja apie žmogų, tuo labiau iš jo juokiasi. Jis viską nori išsiaiškinti savarankiškai ir daro tai su dideliu užsispyrimu. Kartais jie būna fanatikai. Šeimoje neša kryžių, ant jo visi joja, o jis viską atleidžia. Būtinos atsargos pas jį visada su savimi. Jo šūkis „Viską savo nešu su savimi“. Daug atsargų nėra, bet viskas, kas svarbiausia. Jis kaip Robinzonas Kruzas negyvenamoje saloje, kas reikalinga viskas šalia. Juk jie daug mėnesių gyvena dykumoje. Labai darbštus, atsargus ir neprisirišęs prie vienos vietos, visada laukia blogesnio. Todėl ne didelius savo gyvenimo periodus gyvena prie vandens skirstydami viską protingai ir harmoningai. 

Kupranugario antitotemas – saldus, nesaikingai viskuo besistebintis, nerišlios kalbos, nekantrus, apsileidęs, nori gyventi malonumuose.

 Kupranugaris – asketas jis tenkinasi mažu, moka dirbti ir visada slepiasi po šia kauke. Jie kabinėjasi, nepasitiki, nes viską nori suprasti patys. Nepasitikėjimas jį daro panašų į Barsuką, bet skirtingai nuo Barsuko ne godus. Turtą kaip įsigyja, taip ir netenka. Tai vieni iš nedaugelio, kurie neprisiriša prie turto, jie tai priima kaip būtinybę. Kukliu jo nepavadinsi, kaip ir nekukliu, jis žino savo vertę, neprisirašo svetimų nuopelnų, bet savo žino tikrai. Kupranugaris kaip ir Gaidys turi haremą. Meilės reikaluose jis sau leidžia viską. Bet tai pas jį kaip pareiga,o po to kenčia. 

Kupranugaris bijo nuodingo Voro, kuris vadinasi Karakurtas. Tai plaukuotas, piktas ir vienintelis Voras žemėje, kuris nepina voratinklių. Jis šliaužia ir Kupranugaris gali ji užkliudyti. Gyvena jie vienoje aplinkoje. Todėl Kupranugaris siejamas su nuodingu Voru „Kara“ – juodas. Karakurtas – tai juodas blogis. Kai nugali Kupranugaris, nugali protas ir tvirtas pagrindas.Pvz. 1057 metais Bizantijoje į valdžią atėjo dinastija, kuri valdė 300 metų, tai buvo Bizantijos klestėjimo metas.

Karakurtas buvo Hitleris. Jis buvo impotentas, su lytiniais nukrypimais. Sėdėjo bunkeryje, kaip voras savo landoje. Kupranugario metais gimė Jekaterina II. Ji turėjo daugybę meilužių, tai kupranugarė su eržilų kaimene. 

 Tikrasis Kupranugaris buvo Ciolkovskis, turėjo daug vaikų. Sacharovas taip pat turėjo daug vaikų ir buvo asketas. Pradžioje buvo niekdarys – išrado vandenilinę bombą. Kiekvienas žmogus pradžioje turintis antitotemą, juodą jėgą, gali apsiversti, atgimti ir tapti totemu. Totemai dvigubi. Kai tik pagal kažkokias žymes pasimato totemas, žmogus stoja į šviesos kelią. Taip atsitiko su Sacharovu. Hitleris atvirkščiai – slėpėsi bunkeryje, bijojo moterų, turėjo didybės maniją, norėjo žudyti, naikino jam neparankius. Čarlis Čaplinas gimė tais pačiais metais kaip Hitleris, tačiau jis turėjo daug žmonų, daug vaikų. Komikas juokėsi iš to, kas jam brangu. „Ką myliu, į tą ir spjaunu“ – tai Kupranugario šūkis.